Netrumpas įrašas, kuriame dėstomas LtForce požiūris į krikščionybę ir jos atributus. Enjoy :)
______________________
Krikščionybė – tikėjimas, kad kažkur anapus gyvena stebuklingas Visatos kūrėjas ir rūpinasi mumis, žmonėmis. Taip pat jis kartais supyksta, kad žmonės blogai elgiasi ir visus paskandina, išskyrus du „geriečius“. Paskui žmonės vėl pradeda blogai elgtis, tačiau šįkart jis jau visų nepaskandina ir išsiunčia į žemę savo sūnų, kuris paaukodamas save turi atpirkti žmonių nuodėmes. Pamiršau paminėti, kad Dievo sūnus taip pat yra Dievas, juk skamba logiškai ar ne? Paskui, kai Dievo sūnus Dievas miršta, į žemę atkeliauja Šv. Dvasia tam, kad įkvėptų žmones parašyti Bibliją… ir ši Šv. Dvasia taip pat yra Dievas. Kažkam didybės manija… Tačiau visi šitie įvykiai vyko seniai, dabar tikintys laukia antrojo Kristaus atėjimo ir paskutinio teismo. Kažkas čia skamba nelogiškai… Šiame tekste ir pabandysiu paminėti mano matomus nelogiškumus ir klaidas.
Galbūt jums įdomu kodėl temos pavadinimas - „Jėzus ir aš ♥“. Tokį pavadinimą pasirinkau, nes jis gali būti visaip interpretuojamas ir aš galiu rašyti praktiškai viską, ką galvoju ir noriu parašyti, taigi temą galima dar pavadinti taip - „Mano santykis su religija“. Ir gyvendamas 16 metų šioje žemėje pastebėjau tikrai nemažai nesąmonių religijoje. Pirmas ir pats akivaizdžiausias klausimas – kodėl krikščionybė yra laikoma monoteistine religija?Juk garbinama tiek daug dievų, šventųjų ir t.t. Kitas klausimas, kuris man iškilo kol man dar būdavo liepiama eit į bažnyčią - kodėl bažnyčia vagia pinigus? ir kodėl bažnyčia naudoja burtus, nors Dievas yra aiškiai pasakęs taip nedaryti?
Dėl pinigų – seni žmonės mano – kuo daugiau mokėsi, tuo didesni šansai į dangų. O apie burtus – papasakosiu savo matytą pavyzdį kai plačiau nagrinėsiu šį klausimą. Dar vieną keistą dalyką esu pastebėjęs dėl to taip vadinamo „antro atėjimo ir paskutiniojo teismo“, taigi, mano keliamas klausimas – kodėl nors tikintys žmonės laukia antrojo atėjimo, tačiau jeigu žmogus sako, kad su juo kalbasi Dievas, arba kad jis pats yra Jėzus jis yra uždaromas į psichiatrinę?Štai šis klausimas man yra PATS AKTUALIAUSIAS, nes patys tikintys gaunasi veidmainiai, nes kai reikia sakyti, kad esi tikintis ir eiti į bažnyčią, tai jie greiti, tačiau kai galbūt atsitinka kažkas, ką skelbia Biblija jau nenori pasirodyt nenormalūs. Mano paskutinis klausimas būtų toks – ką aš padaryčiau su Biblija?
Taip pat apžvelgsiu ką pavyks rasti apie tai, kad religijos tėra tobuliausias žmonijos išradimas kaupti didžiuliams turtams, grobti valdžiai ir pradėti karams. O jeigu dar ką sugalvosiu, taip pat parašysiu – kaip jau sakiau mano tema pakankamai laisva.
Kodėl krikščionybė yra laikoma monoteistine religija?
Pirma išvardysiu krikščionybės veikėjus, kuriuos tikrai žino visi – Dievas, Jėzus, Šv. Dvasia ir Marija. Pagal tikinčius – Dievas, Jėzus ir Šventoji Dvasia yra trys viename, kaip ir ta kava. Aišku dar yra šimtai šventųjų, kurie taip pat yra atskirai garbinami skirtingose bažnyčiose (pavyzdžiui – Šv. Kazimiero bažnyčia), tačiau ignoruokime šį faktą, nes jau ir taip yra bent TRYS dievai – Dievas, Jėzus ir Šv. Dvasia. Tačiau kodėl krikščionybė taip nori save parodyt monoteistine? Tam, kad neatrodytų kaip pagonių ar kokia kita senovinė religija? Manau, kad būtent taip ir yra, ir tai yra apgailėtina. Taip pat nepamirškime, kad yra velnias. Jis, aišku, blogietis, tačiau irgi labai galingas ir gali būti priskiriamas prie dievų. Egiptiečiai garbino ir mirties ir blogio dievus, kuo velnias skiriasi nuo jų? Niekuo – tradicinė blogio ir gėrio kova. Net jeigu ir sakytume, kad yra Švč. Trejybė, tada egzistuoja BENT du dievai krikščionybėje – dievas ir velnias, gėris ir blogis. Kaip ir per Žiedų valdovą, iš tiesų tos istorijos panašios, tik Žiedų valdovo gal įdomesnė.
Paimta iš vikipedijos – Katalikai turi daugiau nei 100000 šventųjų. Jiems yra skiriamos bažnyčios, kuriamos maldos, kuriamos giesmės ir t.t. Taigi, šventieji yra kaip maži dievukai. Pas egiptiečius irgi taip buvo – vyriausieji dievai ir mažiau svarbūs dievai, kurie padeda kasdieniniais klausimais. Lygiai tas pats yra ir krikščionybėje – pavyzdžiui Kazimieras yra Lietuvos globėjas, Lietuva – Marijos žemė ir t.t.
Beskaitinėdamas suradau vieną labai keistą šventąją – Žana d’Ark. Kodėl ji šventoji? Nes išvadavo Orleaną nuo anglų apgulties? Tai jeigu kariauji Dievo vardu viskas gerai? Per ją žuvo daugybė žmonių, kur čia šventumas nematau. Tai gal dar pateisinkime kryžiaus karus? Čia buvo ne į temą, tačiau maniau,kad svarbu paminėti.
Išvada – krikščionybė laisvai gali būti laikoma politeistine religija, tereikia nesivaikyti „šiuolaikinių religijos tendencijų ir madų“.
Kodėl bažnyčia vagia pinigus?
Dievas sukūrė Visatą ir Žemę per 7-ias dienas. Dievas vien tik panorėjęs galėtų sunaikinti viską. Dievas gali VISKĄ… išskyrus pagaminti savo tarnams pinigų. Dėl to žmonės turi aukoti bažnyčiai ir jos tarnams. Esate matę kaip atrodo Šv. Petro bazilika Vatikane? Tikri rūmai. Jeigu neklystu krikščioniškasis tikėjimas smerkia turtuolius, pagal tuos mokytojus reikia gyventi kukliai ir asketiškai. Tai matyt ta bazilika tik iš išorės tokia puošni, o viduje labai asketiška. Ne, viduje irgi labai puošnu, kažkas ne taip (nuotraukų nedėjau, nes skirtingai nuo Dievo tarnų man pinigų niekas neaukoja ir kasečių spausdintuvui nemokamai negaunu, viską galite rasti gūgle). Dabar įsivaizduokite jei kokioje nors šalyje valdininkai pasiimtų visus mokesčių pinigus ir pasistatytų rūmus – ant laužo juos! Tačiau nieko tokio, jei tai yra Dievo bažnyčia, užsitarnausim malonę, ar ne?
Neblogas jų pasiaiškinimas yra tas, kad valdžia jiems nemoka pinigų. Bet pagalvokime – kodėl turėtų? Jų darbai yra niekiniai, jie nedaro nieko naudingo tik plauna žmonėms smegenis. Jau geriau tada paaukoti į kokį nors fondą, jeigu tikite į Dievą, būtent to jis norėtų pagal savo mokymą, o ne kad kunigai paturtėtų.
Dabar apžiūrėkime Dievo atstovą spaudai Žemėje – popiežių. Ohoho kokia apranga, dar jis turi savo nuosavą lėktuvą ir mašiną su šarvuotu stiklu (matyt Dievas kartais pamiršta savo geriausius tarnus apsaugoti nuo kulkų, na, bet ką padarysi). O ką turėjo Jėzus, hmmmm… jis turėjo paprastą apsiaustą, bent jau taip paveikslai rodo. Net neturėjo galimybių normaliai nusikirpti ir nusiskusti, štai toks yra asketiškas gyvenimas, o ne gyventi rūmuose ir turėti lėktuvą.
Paimta iš „CŽV Pasaulio Faktai“ - Nors Vatikanas yra tik apie 0.44 kvadratinio kilometro jo biudžeto pajamos yra 310 milijonų dolerių. Už ką ten išvis reikia mokėti? Už įėjimą į bažnyčią? Ech…
Dalykas, kurio labiausiai nesuprantu – kodėl seni žmonės ir taip turėdami mažai pinigų aukoja bažnyčiai? Iš kur atsirado šis požiūris, kad jeigu aukosi būsi arčiau Dievo? Niekur tikėjimo mokyme taip nesakoma, tai negi patys kunigai taip netiesiogiai visus išmokė? O galbūt aš to nesuprantu, nes tiesiog gimiau jau kitokiais laikais.
Kodėl bažnyčia naudoja burtus, nors Dievas yra aiškiai pasakęs taip nedaryti?
Senajame testamente parašyta jog burti ir naudoti bet kokią magiją yra neleistina, nes aiškiai matoma, jog Dievas yra galingesnis už bet kokią magiją. Tačiau žinote ką aš pastebėjau? Vietoje žodžio „burtas“ arba „magija“ atsirado žodis „palaiminimas“ arba „pašventinimas“. Kuo jie skiriasi nuo burtų? Tuom, kad yra daromi Dievo vardu? Tačiau kodėl tada jie tokie panašūs į pagoniškus ir visus kitus burtus? Tikriausiai nors kiek visi yra girdėję apie „Šventąją Betliejaus Ugnį“, kuri yra degama Kūčių naktį. Tai man rodos aš supratau sistemą – tiesiog „Šventoji Ugnis“ - būūū, pagoniška, eretiška, negalima, tačiau „Šventoji Betliejaus Ugnis“ turi žodį Betliejus, o juk tau susiję su religija, reiškia viskas yra gerai ir jau visai nebepagoniška, ar ne?
Įvade žadėjau papasakoti pavyzdį iš savo gyvenimo, o nesu melagis tai pradėsiu. Buvo mano prosenelės mirties metinės ir aš būtinai turėjau eiti į bažnyčią. Aišku galima piktintis koks aš nenormalus ir blogas, kad nenoriu eiti net į savo prosenelės mirties metines, tačiau aš ją galiu prisiminti visada, ne tik po to, kai praeina apvalus laiko tarpas nuo mirties ir tam man tikrai nereikia bažnyčios, kurioje, TURIU PAMINĖTI, senelis kunigui davė 50 litų. Tai va, stovėjau aš ten nepatenkintas kampe, tai, aišku, dramatiškai rodžiau piktai į visus žiūrėdamas, tačiau mano veide greitai atsirado šypsenėlė, nes kunigas pasakė kai ką įdomaus. „Šiandien yra <vardas, kurio neprisimenu> diena, o jis yra nosies ir gerklės ligų globėjas, todėl visi norintys gali prie mūsų prieiti ir mes jus palaiminsime, kad nesirgtumėte šiomis ligomis“ - maždaug tokie buvo žodžiai. Netikiu, kad yra nors vienas skaitantis šį tekstą, kuriam nepasirodė kvaila, bet tai ignoruokime, nes šio skyriaus esmė yra burtai. Taigi mano sistema vėl veikia – jeigu žmogų palaimina būrėja tai yra burtai, o jeigu kunigai tai palaiminimas ir nieko prieš religiją neturi. Įdomu ar bažnyčiose galima užsisakyti kokį nors palaiminimų paketą, pvz „Auksinis nuolatinio tikinčio paketas – savaitę nieko blogo neatsitiks, seksis loterijose, susitaikysite su priešais ir gausite 5 proc nuolaidą Bažnytinių anekdotų knygutei“, sakyčiau būtų visai naudinga ir galiu garantuoti, kad atsirastų perkančių. Aišku, jos kiekvienas palaiminimas turėtų būti priskirtas skirtingiems šventiesiems, kitaip juk būtų nekrikščioniška…
Aš suprantu, kad dabar tiesiog šaipausi, tačiau ar čia tikrai reikia kažkokių argumentų žinant kelis pavyzdžius? Jie tiesiog patys už save pasisako - „Sveiki, aš esu nesąmonė, bet manim vis vien labai daug kas tiki“.
Katalikų veidmainiškumas ir bijojimas skleisti tai, kuo tiki
Apie Jėzų aš susidaręs tokį įspūdį – paprastas žmogus, kuris į žemę nužengė (čia jeigu žiūrėsime iš tikinčiųjų pusės) paprastai, be jokių sprogimų, žaibų ir didelių šviečiančių užrašų „Hei hou, aš Dievo sūnus, nužengiau į žemę“, todėl žmonės kitam Žemės gale apie jį nieko nežinojo. Taigi kaip žinoti, kad jis tikrai buvo Dievo sūnus, o ne šiaip žmogus su psichiniais sutrikimais, kuris mokė žmones gerai elgtis? Niekaip, čia kaip visada taikomas tikėėėėėjimas. Taigi, iš kur mums žinoti, kad antrą kartą Jėzus atkeliaus aiškiai, su ženklais? Niekaip, vėl gi, reikės tikėti. Tačiau dabar, kai atsiranda religingų žmonių, kurie kalbasi su dvasiomis jiems iškart taikomas gydymas. Kodėl Vatikanas jų neužstoja? Ar bent nebando užstoti? Net neįsivaizduoju kaip jie tai galėtų pagrįsti. Jeigu dabar visus, kurie kalbasi su dvasiomis, laikysime nesveikais, tai kodėl Jėzus toks nelaikomas? Štai čia ir atskleidžiamas tikinčiųjų veidmainiškumas. Kokia prasmė sakyti, kad tiki ir iki galo netikėti? Čia skaitosi Dievo apgaudinėjimas? Man kažkodėl atrodo, kad jį būtų sunkoka apgauti, jei jis iš viso yra… Kaip sakoma – jei tu kalbiesi su Dievu – esi tikintis, jei Dievas su tavim – tu nesveikas.
Norėčiau paminėti šių dienų Jėzus ispaną - José Luis de Jesús Miranda. Šis žmogus turi pakankamai daug siekėjų ir yra labai turtingas. Geriausia jo citata - „everyone who doesn’t believe in me is miserable“, lietuviškai - „visi, kas manimi netiki, yra apgailėtini“. Dar, jūsų malonumui, žmonių sąrašas, kurie buvo ar yra Jėzai:
1.Hong Xiuquan – apsiskelbė mažuoju Jėzaus broliu ir iš savo siekėjų subūrė armiją, kuri dalyvavo Taipingo sukilime, dėl kurio galiausiai žuvo virš 25 000 000 milijonų žmonių;
2.Siyyid `Alí Muḥammad Shírází - 1844 Irane apsiskelbė Jėzumi. Nieko nenuveikė.
3.Mirza Ghulam Ahmad – apsiskelbė Jėzumi, nes kai jis gimė, vyko meteorų lietus ir visas dangus buvo nušvitęs dėl degančių akmenukų. Susiejo su Batliejaus žvaigžde.
Štai čia buvo žymesni Jėzai, dabar tie, kurie tiesiog apsiskelbė ir nieko žymesnio nenuveikė:
Ahn Sang-hong, Luc Jouret, Maitreya, Sun Myung Moon, Jung Myung Seok, Ariffin Mohamed, Ayya Vaikundar, Inri Cristo, Matayoshi Jesus, Hogen Fukunaga, Apollo C. Quiboloy, Arnold Potter, Sergei Torop, Dylan Grasso & Brian Lesmes, Anatoly Timofeevich Fomenko, Tom Graeff, David Icke, Laszlo Toth, David Shayler, Billy Meier.
Ir į nei vieną iš jų nebuvo pažiūrėta rimtai… Vargšai Jėzai…
Ką aš daryčiau su Biblija?
Kas tiksliai yra Biblija? Aš nežinau, bet nesu tikintis todėl nepasitikėsiu, kad už mane tai žinotų Dievas, taigi, į vikipediją!
Biblija (gr. βιβλία – „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą. Dalis Biblijos (Senasis Testamentas) yra kilęs iš judėjų religijos, todėl taip pat yra žydų šventoji knyga.
Biblija iš pradžių vadinti įvairių redakcijų „knygų“ (graikiškai biblia) rinkiniai iš Palestinos ir Artimųjų Rytų regiono, sukurti maždaug 1200 metų laikotarpiu ir kanonizuoti judėjų bei krikščionių. Knygos parašytos įvairiausiomis kultūrinėmis ir istorinėmis aplinkybėmis, gana nevienodu stiliumi ir skirtingomis kalbomis.
Kai kurios istorijos, pvz., apie Pasaulio tvaną, manoma, yra paremtos šumerų mitu, kuris minimas prieš 2 tūkstančius metų iki Biblijos parašymo. Tiesa, nėra aišku, kuria versija galėjo remtis Biblijos autoriai, kadangi egzistuoja dar bent trys šio mito versijos (šumerų, akadų ir babiloniečių) iki Biblijos.
Taigi, kas yra Biblija? Tai yra istorijos apie Dievą, Jėzų ir kitus šventuosius, kurias parašė žmonės, kurie jų niekada nematė ir negirdėjo, tačiau kažkas jiems pasakojo ir dar, pasirodo, senųjų civilizacijų mitai. Kodėl kažkas turėtų tuom tikėti labiau negu bet kokia kita pasaka nežinau, bet visgi vertę Biblijoje aš matau – tai yra jų geri ir humaniški poelgiai – atleisti, toleruoti, stengtis dėl kito, tikėti savomis vertybėmis netgi tada, kai gresia prikalimas prie kryžiaus ir tai dar ne viskas, tačiau tai neturi jokios sąsajos su kažkokiu antgamtiniu Dievu, kuris viską valdo, tai tėra pamoka kaip kiekvienas turėtų stengtis gyventi. Būtent tai aš tik ir palikčiau, viską kitą drąsiai galima mesti lauk.
Tačiau taip pat drąsiai galima išmesti ir šią mano idėją, nes neliktų ko garbinti, viskas atrodytų pernelyg paprasta ir suprantama, o juk jeigu supranti gali ir vykdyti, tačiau kas norėtų iš tikrųjų taip gyventi? Na, visi norėtų, tačiau niekas negyvens, nes visi žmonės yra nors kiek savanaudžiai ir negyvens vien dėl kitų. Ir neturėtų! Gamta yra taip sutvarkyta – silpnesnieji pralaimi, stipresnieji prisitaiko, o ne „gyvenimas dėl kitų“. Taip pat labai daug žmonių kažkodėl turi įgimtą norą kažką garbinti ir aklai sekti, o vėlgi, jeigu to neliktų, visiems tektų galvoti savo galva, o tai jau tiesiog nepriimtina ir neįmanoma šiuolaikiniame pasaulyje, kur visi turi teisę elgtis kaip nori ir, naudodamiesi ta teise, tiesiog vieni kitus kopijuoja.
Kadangi ką tik paaiškinau kodėl mano idėja tikrai neveiktų galbūt kilo klausimas kam išvis rašiau? Ogi tam, kad jeigu yra viena visiškai nenaudojama knyga, kodėl gi iš jos nepadarius mažiau nenaudojamos, jeigu ji jau tokia skaitoma? Ech, vis tiek taip nebus, kadangi religijos tokios drastiškos ir nelinkusios keistis tai jos jau greičiau tiesiog išnyks negu pasikeis.
Epilogas, jeigu galima taip pavadinti
Kiek karų yra sukelta dėl religijų (ne tik krikščionybės)? Daugybė. Kiek pinigų buvo ir yra sukaupiama religijos vardan? Daug daugiau, negu turėtų būti pagal asketiškus gyvenimo principus. Visos religijos skelbiasi, kad yra taikios, tačiau nei viena nėra, visos naudojamos karams pradėti ir valdžiai įgyti. Nuo kryžiaus karų viduramžiais iki šiuolaikinių baisių karų Palestinoje, kuris jau vyksta daugybę metų. Šiais laikais tiek mūšių vyksta ir tiek žmonių miršta dėl vieno vienintelio miesto, kuriuose prasidėjo visos didžiosios religijos. Mano manymo, šie laikai yra krikščionybės saulėlydis ir islamo iškilimas, nes iš Vatikano įtakos pasauliui liko tik iliuzija, o štai islamo atstovai sprogdina bokštus ir skelbia džihadus.
Tegul religijos skelbia ką nori, tai yra melas ir, manau, yra aišku, jog be religijos visiems būtų geriau, net ir jeigu neliktų tų puikiųjų moralės pamokų.
Jeigu visos religijos nebūtų tradicinės ir visur kišamos gėrio ir blogio kovos pasakėlės galbūt net ir aš pats suabejočiau dėl Dievo nebuvimo, tačiau dabar net nėra kuo abejoti – religijos atsiradimas tai yra puikus žmonių kvailumo ir patiklumo pavyzdys.
Pabaigsiu sakiniu nuo Londone važinėjančio autobuso:
Dievo nėra, baik dėl to jaudintis ir mėgaukis gyvenimu!
© LtForce
Rodyk draugams
